Paprastai maniau, kad mieliausias kalnas būtų su medžiais, upemis, ir paukščiais, kuriai čiulbės, nes atrodo labai miela, vis dar taip manau nors, bet kalnas su medžiais ir upemis nėra vien mieliausias.

Turkijos sostinė yra stepė, todėl kiekvienas kalnas neturi daug medžių, nors šiek tiek turi daug. Tačiau dėl oro, daug sniego bus čia ant kalnų žiemą, štai ir aš kalbu apie kalnus su sniegu. Kiekvieną savaitgalį važiuosiu su klubu į kalnus. Vakar buvom ten nusileisti parašiutiu.

Buvo labai vaizdingas, jaučiausi kaip gyvas iš tikro įlipdamas į kalną, matydamas gyvūnaus pedsakus buvau nustebęs ir susijaudinęs, skendimas sniege vertėjo kai įlipo ir nusileido. Valdyti parašiutą ir jaustis tai kaip savo kūno dalis... be žodžių, esu priklausomybės nuo nusileidimo. Jaučiuosi gyvas dėl to.

Ir todėl, baltasis kalnas yra kažkas kito man. Man patinka pamatyti tą vaizdą, jaučiuosi kaip namie. Gal antras mieliausias kalnas, kaip kalnai su medžiais.